keistas žaidimas stalo tenisas
vienam žaist neįdomu
su ekranėliais irgi nelabai
reikia kokio gyvo daikto
ne visi moka žaisti
ne visi nori kartoti
ne visi paduoda
ne visi atmuša
keistas žaidimas stalo tenisas
dviese daug įdomiau
ir jei paprašai atmuša
tik kaskart prašyt nepatogu
ne visi moka klausyti
ne visi nori kalbėti
ne visi kreipia dėmesį
dauguma tiesiog tyli
Rodyk draugams
dvylika žiemų
ping
ping
ping
ping
tiek to
ping
pong
Rodyk draugams
buvau kokių septynerių metų.
atradau save su lego piratais,
tada jie pasakė - tu per didelis.
paskui susiradau gerą draugą.
vaikščiojom kartu po pamokų,
paskui jis pabėgo su tokiu kitu.
man nupirko krepšinio kamuolį.
žaisdavau vienas, gerai buvo,
bet tada kamuolį perkando šuo.
dar susiradau tušinuko draugę.
susirašinėdavom, laukiau laiškų,
pakui jai neatrašiau, nusibodo.
pradėjau keiktis ir spjaudytis.
maniau, tai yra mano saviraiška.
suabejojau. geriau neabejoti…
susitaupiau savo pirmajam ps-
labiausiai mėgdavau riedlentes,
paskui neberadau tokių žaidimų.
iškeičiau ps į 32Mb mp3 grotuvą.
nešnekėjau, tik klausiau muzikos,
paskui perėjimas į usb užsilenkė.
sumaniau pats groti muziką…
nusipirkau pigią elektrinę gitarą,
po metų ją tiesiog pardaviau.
supratau, kad man reikia pinigų.
dirbau statybose, darbas puošia.
antrą dieną man jau nebepatiko.
pradėjau daug gerti. labai daug.
o gydytoja sako- negalima tiek.
žilberio sindromas gi. tikriausiai.
viskas nusibodo. tiesiog gėriau.
nedaug, bet taip veik reguliariai,
galų gale man baigėsi pinigai.
vėliau pradėjau skaityti biologiją
perskaitydavau vadovėlį į dieną
bet pamaniau- kalimas ne man.
pradėjau mokytis matematikos.
pamaniau- skaičiai irgi ne man.
gal šiek tiek geriau nei raidės.
one.lt mane sužvejojo mylimoji
tada viską gadinau gadinau…
vėliau prisipažino nebemylinti.
susidėjau su tokiu filipu morisu,
įstatymų leidžiamąja valdžia.
dabar turbūt sergu kokia TBC
bandžiau susirašinėti su blog'u.
man visai patikdavo. rašai sau…
tada jie pasakė- tu, tu šūdas!
ryt reikia susirast ką veikt.
Rodyk draugams
perskaičiau kažkur, kad stebuklą reikia įžvelgti paprastuose dalykuose. ėmiau ieškoti to, kas yra paprastas dalykas. pirmiausia kreipiausi į google. skaičiau kelis puslapius apie paprastus dalykus. bet nieko apčiuopiamo tai ir neradau. tada ieškojau paveikslėlių per tą patį google. radau dalykų:






katė, žuvys ir moteris man nėra paprasti dalykai. vargu ar juos galima iš viso vadinti dalykais. ****oletas. kartą laikiau rankose tokį. ten visokių yra saugiklių, jungiklių, nedaug gal, bet anaiptol tai nėra paprastas dalykas. kryžkelė, debesis medžiai, ne. puodas gal ir paprastas, bet nežinau, ką tokiame puošniame puode galima būtų laikyti. ne jis ne paprastas. jis dailus puodas. liko rėmelis. iš tikrųjų paprastas dalykas. bet jis juk su nuotrauka. ten atrodo šeima. rėmelis nėra paprastas dalykas. jis gali būti tiesiog įprastas, bet tikrai ne paprastas.
ėmiau ieškoti paprastų dalykų savo kambaryje. galvojau gal stalas paprastas. bet juk tai darbo stalas. kompiuterio stalas. stalas ant kurio šitiek dalykų. siena irgi paprastas dalykas. bet ant jos kabo paveikslas. lentyna. tapetuota siena. siena su rozete. ne šiaip sau kokia siena. tai kas yra paprastas dalykas?
išvada: reikia įžvelgti paprastus dalykus. o stebuklai palauks.
Rodyk draugams
daug kas rašo apie lietų
kokiam ten pasaulio mieste
daug kas rašo apie liūdesį
atsiradusį dėl to kad lyja
daug kas rašo apie draugus
kad be tokių labai liūdna
daug kas rašo apie tėvynę
bet dabar jau nebesvarbu
daug kas rašo apie tylą
nors niekas jos nepažįsta
daug kas rašo apie karą
po kurio visada seka tyla
daug kas rašo nesąmones
ir nenori veltis į jokį karą
p.s. 1-2-1-1-2-1
Rodyk draugams
mačiau brangioji
kaip skaito užsimerkę
kaip lunachodai važinėja per saulę
kaip saulė sukasi aplink žemę
mačiau brangioji
kaip lyja snaigėmis
kaip ateina sausis po vasario
kaip lašas pratašo akmenį
mačiau brangioji
kaip atleidžia prometėjui
kaip tu man atleidi kas kartą
kaip aš sau neatleidžiu
Rodyk draugams
prie lauko akmens, žmonės ugnį kūrens
dar ilgai nesiskirstys po kolei sutems
kaip gaila..kaip gaila, kad manęs ten nėra
nes aš miręs
Rodyk draugams
kiekvienas suranda liūdesio kampą
Rodyk draugams
ten, jei nėra tavęs,
nei vienišas, nei vienas aš.
keliuos vėlai ryte į darbą, tuščiam kambary nuo paprasto čiužinio su miegmaišiu. pažadina mobilus telefonas. turiu keturias sienas, priešais tą, prie kurios miegu, kabo apie 30cm skersmens laikrodis. kampu išsirietęs stalas. ant jo daug knygų, popierių, sugraužtų pieštukų. dvi grebenščikovo galvos, fender jazz bass miniatiūra, gitaristas iš strypo, varinė arfa. virš stalo lenta su daug segtukų, mažų spalvotų popierėlių, jokių nuotraukų. šalia stalo spauzdintuvas, lazerinis, nespalvotas. stalčiuje laikau virvę ir degtinės butelį. virvę jau seniai, degtinės butelį ne, nes pradėjau bijoti. turiu nedidelę betkokią stalinę lempą ir lemputę kyšančią iš lubų, su baltu šviesos duslintuvu. ant grindų daug knygų. turiu kabyklą drabužiams, čia pat ir skalbimo mašiną, priešingam kampe nei stalas. prie lovos laptopas. gitara, du mikrofonai, įrašinėju per t.c. electronics išorinę garso kortą. grįžtu po darbo, einu parūkyt į balkoną, įrašinėju, rūkau, skaitau, rūkau. liūdna. kartais einu alaus su betkuo. virtuvėje beveik nebūnu. vieną dieną ateina galas.
Rodyk draugams