pro didinamąjį stiklą

nebylus žodžiam
per kurčias natom
per kvailas keliui kurio einu
tik TU dėl to kaltas

suvesti šešis nulius ant rgb nėra sprendimas
***
gerai, kad turi kur pabėgti.
o aš ne.
labanakt

-egoiste svoločiau debile durniau
nieko nesupranti
ko man laiškus rašai kas vakarą
manęs nesiklausai
net nesupranti kaip man skauda
aš tau nerūpiu
žiūri tik savo plaukuoto užpakalio
ir verki šūdais
tu kaip ta vidurinė varna tupi sau
ypač vienas

-egoiste svoločiau debile durniau
atsiprašyk dabar
palysk paskui po kokiu troleibusu
niekam nerūpės
pasidaryk sau bl&t skrandžio opą
arba apendicitą
ko tvajumat dar tau reik iš manęs
eik sau paverk
pasišik sau į delnus ir man į dūšią
viskas labanakt

smile at me
won't you wave at me
tell me you'll be comin' home

i know its not much
but is the best i can do
my gift is my song and
this one for you

troleibuso gale prie lango iš kairės
nepastebėk manęs aš nematomas
nesakyk man labas ar panašiai
nemėgstu tų formalumų kasdienių
rytais aš noriu pabūti sau vienas

prieš tai surūkau cigaretę lėtai
vėžlio dūmu nesvarbu ar vėluoju
ryte niekur neskubu iki filtro galo
labai nemėgstu rūkyt su kuo nors
atima malonumą savo skubėjimu

tiktai niekada nežiūriu pro langą
stebiu kas įlipa tyliai meldžiuosi
ne budai ne šventam vaiduokliui
vairuotojui kur laiku uždaro duris
rytais aš noriu kalbėt su savim

ir štai ateini šypsaisi kampučiais
gilus atodūsis viduje nusivylimas
ryte nenoriu meluojant šypsotis
tas pats labas labas kaip sekas
o gal ir ne viskas taip jau blogai

bet tu irgi skubi kaip ir visi tie
su lagaminais ir odinėm tašytėm
vis žiūri į laikrodį ant kairiosios
blogas oras oras vėl kaip einas
gerai sakau taip neskubėdamas

I met a girl who sang the blues
And I asked her for some happy news,
But she just smiled and turned away.

'I can't wait forever' is all that you said
Before you stood up
And you won't disappoint me
I can do that myself
But I'm glad that you've come
Now if you don't mind

Leave, leave,
And free yourself at the same time
Leave, leave,
I don't understand, you've already gone

And I hope you feel better
Now that it's out
What took you so long
And the truth has a habit
Of falling out of your mouth
But now that it's come
If you don't mind

Leave, leave,
And please yourself at the same time
Leave, leave,
Let go of my hand
You said what you have to now
Leave, leave,
Let go of my hand

Glen Hansard, Damien Rice

***

būsiu savim

Aš nešoku

regis, taip nuoširdžiai darbavaisi
kojomis ir alkūnėmis, stengeisi,
viena vis juokėsi, o kita atvirai
pasakė – nemoki tu šokti

nemoki šokti, ir viskas. Kurį
laiką vis dar mėgindavai,
bet išeidavo lygiai tas pats,
pamišėlio strapaliojimai

tai numojai ranka į viską, ir net
gražiausiai iš jų atsakydavai
šaltai, lyg būtum kitos padermės:
aš nešoku

nuo to ilgainiui ir tapai arogantišku,
ilgaveidžiu, kai kurioms tai darydavo
įspūdį, kokios manieros, koks
išdidumas: aš nešoku

išmokai guostis, kad begalė Dievo
sutvėrimų nešoka, karkvabaliai,
rupūžės pamatinės, vėžliai, šimtakojai,
begemotas su leviatanu, netgi katinas, ir tas

o geriausi šokėjai yra tokie maži
balti šuniukai, galgi pudeliai,
bet ir jiems tas mokėjimas
lenda per gerklę: pastato ant

įkaitinto skardos lakšto,
ir šoka, o kur bedingsi, šitaip
gal ir tu išmoktum, tankiai
minti kojelėm apsvilusiom

liūdnas šuniukų gyvenimas,
o kad ir tavo ne ką linksmesnis,
bet atėjus laikui, ir nemokėdamas
šoksi savo mirčiai, šoksi kaip geras.

Grajauskas, Gintaras. Kaulinė dūdelė: Eilėraščiai. – Vilnius:
Vaga, 1999.

***

sėkmės sau pačiam